Po Šaltojo karo prasidėjęs ir geresnės ateities viltis kėlęs santykinio saugumo bei gerovės laikotarpis baigiasi nauja geopolitine sumaištimi. Kaip ir prieš trisdešimt metų žlungant Maskvos imperijai ir pasaulinei komunizmo sistemai, taip ir dabar tokio pat masto sumaišties akivaizdoje Lietuvos padėtis darosi vis labiau neapibrėžta ir yra gaubiama nežinios dėl ateities. Netikrumas vis labiau skverbiasi į pačią tautos ir valstybės kasdienybės šerdį, keldamas augančio pavojaus Lietuvai nuojautas.
